- ištrivojimas
- ×ištrivójimas sm. (1) KI131,132 1. KI398 → ištrivoti 1. 2. R337, MŽ451, N → ištrivoti 3: Mes su didesniu ištrivójimu dirbom nekaip jūs KII51. Jie yra stiprūs ir stropūs darbininkai, kurie ir ištrivojimo nestokoja Kel1864,149. \ trivojimas; ištrivojimas; pertrivojimas
Dictionary of the Lithuanian Language.
